Turiu dvi dukras. Vyresnioji gimusi rudeniui jau įsibėgėjus - rami, santūri, retai rodanti emocijas, lėta. Jaunesnioji, gimusi žiemai išeinant -nerimstanti, lyg pavasario ir žiemos kova, jos gyvenime drama veja dramą, viena emocija tuojau pat keičia kitą. Vis pagaunu save bemąstančią - lyg ir seserys, tų pačių tėvų vaikai, o šitaip stipriai skirtingos.
Ir kaip gi būtų jei turėčiau keturis vaikus? :D Būtų visi keturi metų laikai vienu metu.
Ketvertukas
Jau laukia namai
Be pavadinimo
Nesiūnu lėlių vaikams būdama blogos nuotaikos, stresuodama arba jei reikia prisiversti, nes prisižadėjau ar sutikau.
Jei tik pajaučiu, kad siuvimo procesas nebemielas - verčiau padedu visus audinius, vilną ir siūlus į spintelę, uždarau dureles ir nebeliečiu tol, kol nepajuntu nenumaldomo noro vėl siūti.
Kai kada ta būsena užtrunka.
Būna kelias dienas. Būna savaites. Ar mėnesius. Metus. Šiuo atveju net kelis.
Susidėjo daug aplinkybių. Asmeninių išgyvenimų. O vėliau ir globalūs reikalai sugadino nuotaiką ilgam...
Kaipgi aš galėčiau siūti vaikams žaislus kupina nevilties, nusivylimo, liūdesio, pykčio ar negatyvių minčių. Galbūt atrodo keistai. Bet tai yra mano nuostata, kurios aš nelaužau. Ir siūnu tik su meile, bei džiaugsmu.
Pastaruoju metu vis pagaudavau save galvojančią apie lėles. Jos atkakliai sukosi rateliu mano mintyse. Vis atidarydavau stalčius, kuriuose rymojo joms numegzti megztukai ir nunerti batukai, išsitraukdavau vilnas ir mąstydavau, kiekgi lėlių iš jų dar išeitų.
Ir štai audiniai vėl ištraukti, vilna iškedenta, siūlai paruošti.
Nežinau kiek jų užgims šiuo metu. Gal tik atvento vakarais glostysiu jų galveles, siūsiu sagas į sukneles ir megztukus. O gal visą žiemą iki pavasaris pakvies į sodą sodint gėlių.
Grįžau į savo lėlių pasaulį. O kiek ilgam, pamatysim.
Laukimas
Ačiū jai už tokį mamišką kantrumą. Ir suteiktą pasitikėjimą.
Minkšta lovelė, balti patalai
Pailsėkite rankelės
Nusiramink širdele
Pamiegok galvele.
Ausys nori jau tylos
Akys prašosi tamsos.
Aš ilsiuosi liūlia liū
Palinkėk saldžių sapnų.
Gyvūnėlių ūkis
Ką daryt, kai vaikas nesidomi lėlėmis, o tėvai nori, kad jų atžala turėtų žaislų lavinančių vaizduotę, pagamintų iš natūralių medžiagų? Visada yra ką pasiūlyt. Šiuo metu labai didelė žaislų pasiūla, daug gamintojų, amatininkų ir meistrų gamina puikius žaislus.
Bet labiausiai vaizduotę lavina ir skatina pažinti pasaulį - pati gamta. Kai pilnos kišenės akmenukų, o saujos šakaliukų. Kai medžių lapai virsta pinigais, o apversti gėlių žiedai princesėmis pūstomis suknelėmis. Drėgnas paplūdimio smėlis pavirsta didinga pilimi ar požeminiu garažu automobiliui, kurį atstoja jūros bangų nugludintas medgalis... Svarbu leisti vaikui liesti ir tyrinėti, bei galbūt visus šiuos lobius parsinešti namo ir toliau žaisti...
Na o šis gyvūnų ūkis pagamintas vaikui, kuriam gyvūnijos pasaulis kelia ypatingą susidomėjimą.
Žiurkiukas, begemotas, ponis, šunelis, lamos (o gal alpakos?), avinėliai. Ką gali žinoti, kuo bus mažasis tyrinėtojas užaugęs. Bet kad mylės gamtą ir jos kūrinius - esu tikra.
Smagių žaidimų Tau, Poviliuk. ;)
Lėlė Hello Kitty mylėtojai
Kai mano jaunėlė dukra leido paskutiniuosius metus darželyje, kaip tik prasidėjo Littlest Pet Shop'sų banga. Atėjus jos pasiimti vakare, matydavau ilgesingą žvilgsnį, kai tekdavo palikti draugę su visu pastarosios plastikinių gyvūnėlių ūkiu. Taigi, pirkom mes jai tuos žaisliukus, ir jau matėm nebe ilgesingą žvilgsnį, o laimę vaiko akyse. Atrodytų smulkmena, o vaikas laimingas.
Lėtai, bet užtikrintai
Vasara baigėsi
Sode bumpsi obuoliai. Javų laukuose beliko tik žolėtos ražienos. Viskas aplinkui rimsta, nutyla ir slopsta.
Vasara baigėsi. O su ja išėjo vasariškos spalvos, paukščių klegesys, ir viltys, kad šiluma šiek tiek palauks ir dar kol kas neišeis.
Šermukšnėlė
Artėja rugsėjis. Vaikų darželių sienas auklėtojos nukabinės šermukšnių uogų girliandomis. Papuoš jų kekėmis metų stalus.
O lauke pabuvusių vaikų skruostai, dar vis glostomi saulės spindulių, linksmai įrausta. Kaip šermukšnių uogos.