Pražydus žibuoklėms niekas nebegali paneigti kad pavasaris tikrai atėjo. Gyvenu tokioj vietoj, kur šios gražuolės žydi tiesiog kieme.
Todėl jomis grožimės tik išėję į lauką. Galima ir su puodeliu rytinės arbatos, galima ir su lėle.
Tik pradėjusi fotografuoti, pamačiau, kad kaip toj dainoj: "Jos akutės kaip miško žibutės..."
Nauja lėlė. Vienintelis vardas tinkantis šiai balandžio lėlei - Žibutė. Kaip ir norėjau, spėjau pasiūti ir nufotografuoti ją žibuoklėms žydint. Jei ankstesnė lėlė turėjo Triušelį, tai šioji - mylimą lėlytę. Kurios rūbeliai taip pat nurengiami. Kad maži piršteliai turėtų darbo. :)
