Lėlinčius

Rudeniški orai parginė mane namo. O ir labai pasiilgau savo lėlių.
Tai yra tik mano pomėgis, dalis laisvalaikio. Todėl mano lėlių nedaug, jos visos skirtingos ir "pagamintos" su meile ir geromis mintimis.

Niekada iki galo nežinau, kokia lėlė bus. Yra tik mamų ir vaikų pageidavimai bei mano vizija.
O rezultatas visada toks pats, kaip kad pirmą kartą pažvelgi į naujai gimusį kūdikį. Koks jis bus, galėjai tik įsivaizduot.


 Taigi, ir toliau siuvu lėles. Kai kurios laukia dar neaprengtos. O kai kurios vis dar lėtai siuvamos, nes jų laukiama tik Kalėdoms.
Užtrunka šiek tiek procesas. Kokias dvi tris savaites. Nes visas mano fabrikas - tai mano dvi rankos.



Ačiū visiems, kurie užsuka.