Ir taip, kaip niekas nebegali sulaikyti besiveržiančio pavasario, taip neįmanoma suturėti smalsių ir padykusių vaikų. Visur jų pilna. Ir jiems viskas rūpi. Juk reikia:
įlipti į aukščiausią medį
patikrinti, ką gi tokio įdomaus blindės žieduose atranda bitės
atsargiai pažiūrėti, kas gyvena nuvirtusio medžio drevėje
žvilgterėti, o gal pernykščiame paukštuko lizdelyje, agrasto krūme, jau kažkas apsigyveno?
priskinti mamai miškelyje žibučių
