Tuomet tinkamiausia, kai ir dovanojama lėlė - aprengta kimono, bei apsijuosusi geltonu meistriškumo mokinio diržu - tikra mažoji dziudistė.
Gavus šį užsakymą, prisiminiau, kaip paauglystėje kartu su keliomis klasės draugėmis pradėjau lankyti dziudo treniruotes, kurios tuo metu vyko VPU vieno bendrabučio pusrūsyje. Begaliniai metimai, pratimai ant tatamio ir netgi užimta trečia vieta Vilniaus mieste, savo amžiaus ir svorio kategorijoje. Tiesa, mane nuo tada kankina įtarimas, kad dėl tų trijų vietų kovojo tik trys mergaitės. :D
Dėka šio užsakymo, buvo smagu prisiminti savo vaikystės epizodą. Ir, žinoma, labai įdomu siūti štai tokią originalią lėlę. Tikiuosi, kad tokių lėlių daugės, jos nebus panašios viena į kitą, o kaip tik visos skirtingos, kaip ir skirtingi yra vaikai.
