Štai jau ir paskutinė birželio diena. Prieš pabėgdamas jis sunokino žemuoges ir braškes, pražydino darželius ir pievas gėlėmis. Laukus iškvėpino nupjauta žole ir išdžiūvusiu šienu. Gražus buvo birželis, nors vėsus ir sausas. Tik kažkodėl labai greitai prabėgo. O vasaros ir šilumos man niekada negana. Gaila iškeliavusio birželio. Bet priešaky dar du vasaros mėnesiai, kurie atneš kiekvienas savo dovanas.
Štai birželis "išsinešė" ir paskutinę lėlę pasiūtą iš Lietuvoje pirkto trikotažo audinio. Niekur neberadau kur galėčiau bent kažką panašaus įsigyti. O jau buvau pripratusi, kad mano lėlytės "gimdavo" šviesios rausvai pilkšvos "odos". Todėl visi iš užsienio šalių parsisiųsti audinių mėginiai atrodė pernelyg ryškūs ar tamsūs. Viena pasiūta lėlė iš naujo trikotažo, šalia mano anksčiau siūtos, atrodė gerai privalgiusi morkų :D. Na bet teko rinktis vieną iš išmėgintų pavyzdžių ir jau su nerimu laukiu ką man atneš Liepa. O atneš ji (na, jei tiksliau, tai kurjeris) naują rietimą naujo audinio iš Berlyno. O tai reiškia, kad mano lėlės žiemą - vasarą bus šiek tiek įdegusios. :D
P.S. Visada džiaugiuosi kai mane netikėtai atranda ir paprašo pasiūti lėlę. Bet šis mėnuo buvo derlingas dar ir sugrįžusiomis užsakovėmis. Jausmas tikrai ypatingas, nes tai reiškia, kad pirmoji lėlė patiko, buvo mylima ir reikalinga. Taip gera, kad jai į kompaniją paprašo pasiūti dar vieną.
P.P. S. Ši lėlė paskutinė pasiūta iš mano turėto dar Lietuvoje pirkto trikotažo. Daugiau tokių nebus.
