Mildutė



-          Milda, ar tu žinai, kur tu rytoj išvažiuoji? Į Elenytės namus, kur visai nesenai išvyko Morta.
-          Ar aš ten liksiu visam laikui?
-          O ne. Pabūsi tik keletą dienų.
-          O tada? Tada kas bus?
-          Tada bus šventė. Graži šventė. Kai angelai sustoję ratu giedos gražiausias giesmes, tars pačius švenčiausius žodžius ir apgaubs mažąją mergaitę Gretutę begaline spindinčia meile. Tu esi pavadinta šiuo vardu - Milda, kad nuneštum visus angelų linkėjimus ir jų meilę, kuriuos jie skirs Gretai. Tu apsigyvensi jos namuose, būsite draugės. Kol mergaitė mažutė, sėdėsi ant lentynos netoli jos lovelės ir saugosi jos miegą, juoksies kai ji juoksis, guosi kai nuliūs, žiūrėsi kaip ji dėlioja kaladėles ir stato bokštus, lauksi jos pareinančios iš pasivaikščiojimų...
-          O mergaitė žais su manimi?
-          Tam tu ir buvai sukurta, Milda. Kaip ir kitos lėlės ir žaislai – visi skirti vaikų žaidimams. Tik palauk kol mergaitė ūgtels.
Kai atvažiuos Elenytė ir tavo krikštatėviai į svečius – susitiksi su Morta. Žinai kiek visko tada bus galima nuveikt? Kiek žaidimų tavęs laukia? Vieną dieną žaisit „namus“, kitą „parduotuvę“, trečią „ligoninę“, ketvirtą „mokyklą“, penktą "svečius"...
-          O kaip noriu, labai labai noriu!
-          Tuomet, laikas į kelionę. Ir nepamiršk, nuvežti daug daug meilės į naujus namus.


xxx


Šią lėlę manęs paprašė pasiūti Edita. (Anksčiau siūta  Morta - dabar yra jos dukrytės Elenytės lėlė.)
Pati Edita ruošiasi labai atsakingoms pareigoms - taps mažutės Gretos krikštamote, o naujoji lėlė Milda - krikštynų dovana.