Atrodo, kad visi pasaulio vandenys pakilo į dangų, virto debesimis bei nusprendė per keletą dienų išlyti atgal į žemę. Dabar norisi būti tik šiltuose namuose. Nereikia jokių pasivaikščiojimų. Daug geriau - palįsti po šiltais apklotais su kvapnios arbatos puoduku rankoje. Bet kur jau vaikai ilgai išbus apsikloję ir nieko neveikdami? Įdomių užsiemimų jie gali susirasti visuomet. Kad ir stebėti kaip lietaus lašai bėga lango stiklu - vienas veja kitą, susitinka, susilieja į dar didesnį lašą, tada dvigubai sparčiau pasiekia lango apačią. Čia, žiūrėk, galima stebėti ir dviejų atskirų lašų lenktynes, kuris sunkesnis, greitesnis, vikresnis, apsukresnis.
Dabar lyja, nes taip jau surėdyta - žemei prieš žiemą reikia pagaliau atsigerti.
Ir gal neilgai trukus sulauksim sauso šaltuko ir snaigių?
Ši lėlė dar neturi vardo. Neturi namų. Neturi draugės. Todėl ji stebi ne tik lietaus lašus riedančius stiklu. Ji laukia, gal kas atvažiuos ir pasiims ją į naujus namus, kur ji galės būti kokios nors labai mielos mažos mergaitės lėlyte.
