Na ir kas, kad nešilta. Užtat žibutės vis dar žydi, joms antrina plukės ir šalpusniai linksmai
tebešvyti. Pagroviuose geltonuoja purienos. Ir taip smagu kai į plaukus įsisuka
vėjas.
Atrodo, kad
pavasaris tyčia toks šaltas, kad spėtume iki galo pasidžiaugt kiekvienu žiedu,
kiekvienu iš lėto augančiu lapu.
O ši pavasariška žaliaakė
lėlė - skirta labai guviai ir protingai mergytei Eimilei. Ji, kaip ir visi vaikai, moka džiaugtis kiekviena diena ir kiekviena tos dienos akimirka. Kam
miegot, jei aplink tiek daug visko vyksta? Kaip tylėt, kai šitiek daug norisi
pasakyt? Kodėl sėdėt, jei norisi bėgt?
Gražaus
pavasario, Eimile!!!
