"Cegeliukai", pakabukai, etiketės

Priėjau etapą, kai norisi, kad mano lėlės turėtų ne tik savitumą, išskiriantį mano siuvimo stilių, bet kad jos kaip autoriniai darbai iškeliautų į naujus namus su "pasais". Ant lėlių rūbelių siuvu etiketes su žodeliu "pasakute", o ant rankyčių prikabinu trumpą info - kas lėles sukūrė, kaip su manimi galima susisiekti, kur peržiūrėti visus mano darbus. Ir, žinoma, trumpa žinutė apie mano lėlių priežiūrą.
Ne, aš neapsimetu rimta lėlininke :D. Mano lėlės skirtos žaisti ir myluoti, o ne puošti namus. Esu pasiuvusi visai nedaug, o ir tempo spartinti vargu ar išeis. Daug valandų užtrunku siūdama, megzdama drabužėlius, ir ruošdama vilną, kol jau galiu išsiųsti lėlę į naujus namus.  Vargu, ar užmetus akį į mano lėlę bus aišku kas pasiuvo žaislą ir kur ieškoti "gamintojo".
Todėl etiketės yra trumpa informacija apie mane, galimybė mane surasti, man parašyti. Juk gali būti, kad vaikui, jau turinčiam mano lėlę, gimė sesė ar broliukas, kuriam irgi reikia panašios lėlės? Taigi, tai kelias mane atrasti...





Balerina. Dublis antras.

Atėjo laikas parodyti pilną vaizdą. Jau kurį laiką mąsčiau pasiūti ką nors baleriniško, kai kaip tik ėmiau ir sulaukiau užsakymo su prašymu pasiūlyti kokią nors idėją. Balerinos sumanymas tiko.
Apsilankymas tuščioje koncertų salėje man visuomet sukelia ypatingus jausmus. Spengianti tyla, meno stebuklo nuojauta, jaudulys ir aplink sklendžiančios švelnios mūzos....
Gera buvo siūti šią lėlytę. Sutinku, kad tobulėti dar yra kur, kaip visada. Bet siuvau su meile ir maža mūza ant peties. Labai norėjau, kad mergaitei ši lėlė patiktų. :)