Adventas

Pirmosios snaigės beieškant

Tas Lapkritis, toks niūrus, toks tamsus. Ir atrodo diena dar neišaušo, o jau atėjo vakaras. Galėtų bent jau pasnigt, tada ne tik šviesesni vakarai, bet ir dienos smagesnės. Kai iškrinta pirmasis sniegas, galima ir snaiges, tokias visas skirtingas apžiūrėt, ir sniego gniūžtę iš jų surident....

Taip galvojo maža mergaitė ir išsiruošė ieškoti pirmosios Snaigės, kuri tikrai pakvies ir visas kitas snaiges. Tada pagaliau ateis žiema, su tilindžiuojančiais tolumoje Kalėdų varpeliais, girgždančiu sniegu po rogėm, besišypsančiais kibirkepuriais morkanosiais besmegeniais...

Ji ieškojo Snaigės tankiam miške

Žiūrėjo, o gal Snaigė tūno pasislėpusi po medžių išvartom?

Žvalgėsi jos bekrintančios iš apniukuso dangaus

Ieškojo sudžiūvusiose žolėse ir smilgose

O kai jau labai pavargo ir buvo beeinanti namo

Sau po kojomis ji išvydo ją - pirmąją Snaigę.

Mergaitė ėjo namo ir šypsojosi. Ji ne tik rado pirmąją Snaigę. Dabar jau iš dangaus krito ir kitos snaigės. Jos byrėjo ir keistai šnarėjo krisdamos ant sudžiūvusių lapų, lyg šnabždėdamos, kad jau žiema visiškai netoli. Laukti liko nedaug.

Mažoji dziudistė

Kas pasakė, kad lėlė turi būtinai būti papuošta suknele, sijonuku, raukinukais ir kaspinėliais? Kai kada žaislas tiesiog atspindys vaiko, kuris visa galva pasinėręs į mylimą veiklą. Žinoma, jei tai mergaitė mėgstanti baletą, jos lėlė bus su pūstu balerinos sijonėliu ir puantais. O jei mergaitė kovos menų gėrbėja? Jei ji žino, ką reikia daryti, kai kupina susikaupimo stovi ant tatamio ir išgirsta "Hajime", o ką daryt kai kovos įkarštyje išgirsta "Soremade"?
Tuomet tinkamiausia, kai ir dovanojama lėlė - aprengta kimono, bei apsijuosusi geltonu meistriškumo mokinio diržu - tikra mažoji dziudistė.
 

Gavus šį užsakymą, prisiminiau, kaip paauglystėje kartu su keliomis klasės draugėmis pradėjau lankyti dziudo treniruotes, kurios tuo metu vyko VPU vieno bendrabučio pusrūsyje. Begaliniai metimai, pratimai ant tatamio ir netgi užimta trečia vieta Vilniaus mieste, savo amžiaus ir svorio kategorijoje. Tiesa, mane nuo tada kankina įtarimas, kad dėl tų trijų vietų kovojo tik trys mergaitės. :D

Dėka šio užsakymo, buvo smagu prisiminti savo vaikystės epizodą. Ir, žinoma, labai įdomu siūti štai tokią originalią lėlę. Tikiuosi, kad tokių lėlių daugės, jos nebus panašios viena į kitą, o kaip tik visos skirtingos, kaip ir skirtingi yra vaikai.

Rožyno fėja

Kiekvieną vasarą mano rožyną aplanko maža fėja rožėta suknele. Paglosto rožių žiedlapius, nubraukia rasos lašus, sutvarko vėjo suveltus lapus.

Kas vakarą nurenka nužydėjusius žiedus.

Ir kas rytą pasveikina kiekvieną naujai pražydusią rožę.

---

Tiesa, dabar ši fėja išskridusi į Klaipėdos kraštą. Ten gyvena maža mergaitė, ir nuo šiol rožynų fėja  - jau jos lėlė. 

Kuo ji tampa kiekvieną dieną, ar fėja, ar princese, ar kūdikiu? Turbūt kasdien vis kažkuo kitu, kaip tik panori jos mažoji draugė.

Grybų metai

Šiemet tikri grybų metai. Prisigrybavo visi, ir tikri grybautojai, ir net tokie kaip aš, kurie pažįsta tris grybus, o kitais tik grožisi iš toli.

paberžis

Maži vaikų piršteliai labai tinkami voveraitėms surinkti 

 Ir tikra tiesa, kad miške galva išsivalo nuo bereikalingų minčių. O tos kurios reikalingos ir svarbios (tik užgožtos ir pamirštos) iškyla į paviršių. Štai su tom išsigryninusiom mintim jau pradėjau pasiruošimą Kalėdoms, nes mano lėlių lentynos paliko tuščios - nėra nei vienos pasiūtos lėlės, skubiai dovanos beieškantiems.
Nors pareigingieji sako, kad ruoštis Kalėdiniam laikotarpiui reikia iš karto po Joninių , tačiau svajingiesiems, deja, vis atsiranda svarbesnių reikalų. Štai na kad ir pagrybaut...

Lėlės, mintys ir linkėjimai

Monika ir Aliona.

Lietuva ir Ukraina.

Ir dvi lėlytės.

Taip jau išeina, kad kurdama lėlę praleidžiu ne vieną dešimtį valandų. O kol pašau ir kedenu vilną, sukerpu audinius, siūnu ar mezgu  - mintys veja viena kitą. Dažnai mąstau apie tą vaiką, kuriam atiteks lėlė. Kaip ir savaime įsipina ne tik noras, kad žaislas patiktų, bet ir palinkėjimai. Linkiu, kad jie augtų sveiki, mylimi, ramiai miegotų, kad jų dienos būtų kupinos džiaugsmo ir didelių atradimų, bei vaikiškų nuotykių. Bet kai kada, kuris nors užsakymas tampa ypatingas, ir mintys siūnant žaislą šiek tiek pakinta.

Štai Monikos prašymu siuvau lėlytę

 Monika ją parodė Alionai iš Ukrainos. Aliona taip pat paprašė manęs, kad pasiūčiau jos  mergaitei panašią.

 

(Ko gero,  šiuo metu nėra nė vieno abejingo įvykiams Ukrainoje. Apmaudu, kad dėl politinio veikėjo nepilnavertiškumo, o gal Napoleono komplekso, ambicijų bei noro valdyti, manipuliuoti, išnaudoti kaimynines valstybes, kenčia ir žūsta taikūs žmonės. Ypatingai liūdna dėl vaikų, kurie Ukrainos rytuose jau patyrė, kas yra karas ir bejėgiškumas.)

Siūdama Alionos mažąjai giminaitei, daug galvojau apie Ukrainą, todėl "susiuvau" į lėlytę ne vien įprastus linkėjimus. Šalia visų kitų, prisidėjo dar ir palinkėjimas vaikui gyventi laisvėje ir taikoje. Nes niekas neturėtų patirti kas yra karas, neturėtų patirti nerimo ir baimės, netekčių. Labai tikiuosi, kad mažoji  lėlės savininkė gyvena tolėliau nuo įvykių srities.  

Alionos lėlė

 x x x

Visa širdimi, kaip ir daugelis Lietuvos žmonių, visiems Ukrainos žmonėms linkiu, kad greičiau baigtųsi šios negandos, jie galėtų gyventi ramų, taikų, laisvą ir laimingą gyvenimą savo mylimoj šaly.

 

Skaniausi "saldainiai" ir gardžiausias "limonadas"

Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, skinam pačius skaniausius "saldainius". Tai beveik tas pats, kaip pasakoje, kai riestainiai kybo ant medžių. Pradėjom nuo žemuogių ir braškių, dabar perėjom prie serbentų krūmų, netrukus skinsim agrastus. O gaiviuosius gėrimus, jau trečius metus, gaminame iš vandens ir mėtų šakelių bei kitokių lapų :D. Štai šis atradimas mane maloniai nustebino, nes net mano išrankioji jaunesnioji dukra mielai geria tokį "limonadą". Smagu ir tai, kad galima pasigaminti įvairiausių skonių, priklauso nuo to, kas auga darže ir sode. Vieną dieną į ąsotį pridedam rožės žiedlapių ir serbentų lapų. Kitą dieną levandų žiedų ir citrinos griežinėlį... Palaikom kelias valandas, ar per naktį šaldytuve. Skanu, aromatinga, ir nė kruopelės cukraus.
Tegu ir vėsi šiemet išpuolė vasara, bet vis viena, tai - vasara. Labai norėčiau pristabdyti laiką, kad ji pabūtų su mumis kuo ilgiau.

Apie lėles ir jų namus

Keletą savaičių, kol siūnu lėlę, gyvenu mintimis apie ją ir apie tą mergaitę, kuriai lėlė teks. Dažnai, užsiimdama kitais reikalais, nužvelgiu lentyną, kurioje gyvena kuriamos lėlės. Pačiai net įdomu stebėti, kaip vilnos kamuolys ir trikotažo skiautės įgauna formas, pavirsta kūneliu. Kai išsiuvinėju akis, išryškinu burnos liniją. Kai prikabinu plaukus. Lėlė pamažu įgyja charakterį ir pagaliau aprengta virsta tikra lėle, bent jau mano akimis labai panašia į mažą mergaitę.
Kiekviena skirtinga. Viena rimta, kita užsisvajojusi su gėlėta suknele, o trečia šelmiškai šypsosi ir labai mėgsta dėvėti kelnes bei karstytis medžiais.
Kiekvieną kartą, tas keletą savaičių pagyvenusi su siūnama lėle, kai jau ateina laikas atsisveikinti ir išsiųsti į naujus namus, išgyvenu nerimą. Pirmiausia, žinoma, ar patiks mažąjai mergaitei. Tai pat, ar pateisins mamos ar tetos, lūkesčius. Juk gali būti, kad vienaip lėlė atrodo nuotraukose, o visiškai kitaip pažvelgus į jas gyvai. Ir nepaisant to, kad sulaukiu padėkų ir atsiliepimų, kad "gyvai ji dar gražesnė nei nuotraukose", su kiekvienos lėlės išvykimu į naujus namus išgyvenu tą patį nerimastingą rūpestį.
Man labai rūpi kaip joms sekasi. Ir esu labai dėkinga visoms savo užsakovėms. Pirmiausia už tai, kad patiki man pasiūti lėles savo mažosioms mergytėms.

 Pavasarį, siuvau lėlę Raimondos mergaitei. Ši lėlė papozavo nuotraukai, praėjusiame poste, kai sveikinau visas mamas su Mamos diena.  Prieš keletą dienų sulaukiau Raimondos žinutės, ir vis gyvenu ta mintimi, kad, ech, kaip gerai, na KAIP YRA GERAI. Jos mergaitei siūta lėlė jau turi vardą, yra mylima, su ja žaidžia. (Mano kompiuterio segtuve šios lėlės nuotraukos buvo pavadintos "su žalia saga" :D, bet štai dabar jau pervadinau taip, kaip ją pavadino jos mergaitė).




 


Visus kviečiu pažvelgti iš arčiau, kokiuose namuose ir kaip gyvena lėlytė. Raimondos tinklaraštį ir postą apie ją galite rasti čia: HeartKindling

 












Atrodytų keista, tai tik žaislas. Bet kai praleidžiu daugybę valandų siūdama, vis pasvajodama, kiek bus mažam vaikui džiaugsmo, norisi tikėti, kad štai tokie žaislai vaikams duoda daugiau nei tik žaidimą. Tai ir rūpestis kitu "vaiku", ir mamos ar tetos meilė ir šviesūs palinkėjimai, kai sugalvoja užsakyti ir galiausiai įteikia vaikui lėlę; tai ir pokalbiai tarp vaiko ir suaugusio, renkant vardą, aptariant kūno dalis, mokantis perrengti. Daugybė gerų dalykų sutelpa atrodo paprastame žaisle... Džiaugiuosi galėdama kurti lėles. Dėkoju Raimondai, taip pat ir už paskatinimą šiandien parašyti ir pasidžiaugti garsiai. Ir žinoma, dėkoju visiems, kurie domisi , kurie man suteikia galimybę pasiūti dar vieną lėlę.

Gėlės mamai

Šiandien kiekvienai mamai - po žydinčių gėlių lauką!

Plukių jūra

Kasmet Neries regioniniame parke vyksta nuostabi Plukių žydėjimo šventė. Užburiantis senos girios, ąžuolyno ir lengvo gležnų plukių žiedų ir karpytų lapų ažūro kontrastas.

Netoli mano namų taip pat žydi plukės. Kasdien, išėjusi pasivaikščioti, aplankau ir jas.

O štai tiems, kurie dar maži, plukių žiedai - tai ištisa žiedų jūra. Jos kviečia piršteliais paglostyti baltus žiedlapius, pabandyti užuosti pavasario kvapą, pailsinti akeles, o gal net prigulus į tą jūrą tarp žiedų, stebėti dangumi praslenkančius debesis.

Sveiki sulaukę Šventų Velykų!!!

Visi margučiai nudažyti ir suridenti, maldos namuose pabūta, tėvai ir giminės aplankyti, draugai pasveikinti. Prisikėlimo šventė sutapo su staiga užplūdusia šiluma, todėl džiugesys toks ypatingas ir sustiprintas. Medžių pumpurai tiesiog akyse virsta lapais. Pražysta vaismedžiai, ir numylėta ieva kieme jau žada greit pradžiuginti žiedų kekėmis.

Sveikinu visus užsukančius su Šventomis Velykomis. Tegu Prisikėlimo šventė atneša kuo daugiau džiaugsmo į visus namus!!!

Pavasario džiaugsmai

Nors šiuo metu taip maža spalvų, bet pagaliau nebereikia einant į lauką autis sunkių batų, vilktis storų drabužių. Kai apsiauni lengvesnį apavą ir apsivelki pavasarinius rūbus, jausmas toks, kad bebėgdama imsi ir pakilsi, kaip tas vieversys virš laukų.

Ir taip, kaip niekas nebegali sulaikyti besiveržiančio pavasario, taip neįmanoma suturėti smalsių ir padykusių vaikų. Visur jų pilna. Ir jiems viskas rūpi. Juk reikia:

 įlipti į aukščiausią medį

patikrinti, ką gi tokio įdomaus blindės žieduose atranda bitės

atsargiai pažiūrėti, kas gyvena nuvirtusio medžio drevėje

žvilgterėti, o gal pernykščiame paukštuko lizdelyje, agrasto krūme, jau kažkas apsigyveno?

priskinti mamai miškelyje žibučių

ir pasislėpti už paties storiausio medžio kamieno

Kai maži dalykai tampa dideliais

Anksčiau ar vėliau vaikai pradeda tyrinėti savo kūnus. Atranda ausis, akis, nosį, „susiskaičiuoja“ pirštukus. Vėliau pereina prie bambos ir t.t. Tai labai svarbus savęs ir aplinkos pažinimo etapas. O kai dar ir lėlės turi viską tą patį, tada viskas savo vietose, taip kaip turi būti.

 

***

Nykštys. Tai labai patogus pirštukas. Kiti pirštai visi kartu, o štai nykštys toks ypatingas, atsiskyręs. Ir vietoj čiulptuko panaudojamas, ir „pinceto“ sudedamoji dalis trupiniams nurinkti, ir žaislo be jo niekaip nepaimsi, ar puodelio nepakelsi. Tai pats svarbiausias pirštas.

Todėl ir mano siūnamos lėlės turi nykščius.

***

Bamba. O kaip be jos? Juk ji per patį pilvo vidurį, jos nepastebėti neįmanoma. Juk visi ją turi. O lėlės? Būtinai!

***

Akys, Nosis, Ausys, Burna. Svarbiausi pojūčiai – paliesti, pamatyti, užuosti, paragauti ir žinoma, išgirsti. Todėl mano lėlės nuo šiol su ausimis. Kad išgirstų ką joms pasakoja mažieji draugai. O kol dar nemoka kalbėti, kad mamoms galėtų parodyti – „kur lėlytės ausytė?“

***

 Duobutės keliuose, alkūnėse ir kulkšnyse. Tam kad išryškėtų sąnariai. Dėl lėliško gyvumo ir grožio, ne dėl būtinybės.

***

Užpakaliukas. Na svarbi kūno dalis ir tiek. Reikšminga ir reikalinga...

***

Šiek tiek nukrypstu nuo tradicinių Valdorfo  lėlių. Tačiau manau, kad mano aprašytos smulkmenos padaro lėlę gyvesnę, panašesnę į vaiką ir artimesnę jam. Siužetiniams žaidimams šios smulkmenos netrukdo, vaizduotės neapriboja. Tačiau, jei mamos, močiutės, tetos nori paprastesnių lėlių – visa tai derinama užsakymo metu.