Kiekvieną vasarą mano rožyną aplanko maža fėja rožėta suknele. Paglosto rožių žiedlapius, nubraukia rasos lašus, sutvarko vėjo suveltus lapus.
Kas vakarą nurenka nužydėjusius žiedus.
Ir kas rytą pasveikina kiekvieną naujai pražydusią rožę.
---
Tiesa, dabar ši fėja išskridusi į Klaipėdos kraštą. Ten gyvena maža mergaitė, ir nuo šiol rožynų fėja - jau jos lėlė.
Kuo ji tampa kiekvieną dieną, ar fėja, ar princese, ar kūdikiu? Turbūt kasdien vis kažkuo kitu, kaip tik panori jos mažoji draugė.
