Su Šv. Kalėdom !!!

Visus užsukančius į svečius sveikinu su šv. Kalėdom. Tegu ši šventė atneša naujų minčių, naujų jausmų, naujų idėjų gimimą. 

Grėtė

Mano pasiūtų lėlių kompaniją papildė dar viena garbanė. Ir vardą išrinkt buvo visai nesunku :D. Šį etapą įveikiau lengvai dėka pilkos suknelės (grey, gracey ir galiausiai susilietuvinau kiek įmanoma).
Man jos suknutė yra pats tas grooožis. Tokios dar iki šiol nesiuvau. O ir balti taškučiai pilkame fone, ir apykaklaitė su rankogaliais man taip suderėjo, kad pačios lėlės beveik ir nematau. Ir aišku todėl, kad ji atsilošusi visaip kaip suknelės taškelius demonstruoja.
Grėtė

Asilėlis

Pabandžiusi megzti triušius, neiškenčiau neišbandžiusi ir asiliuko, pagal valdorfiečius. Kaip ir turi būti, visiškai nestilizuotas, gal tik ausys ėmė ir pasiraitė. Tačiau visa povyza - asiliukiška. :D

InRed - Reda

Kalėdinių dovanų paieškų ir užsakymų metas. Kaip tik gavau užsakymą pasiūti lėlę mergaitei, kuri labai mėgsta raudoną spalvą. Tai jau ir raudoninau visaip, kaip tik galėjau ir tuo, ką radau savo lentynose. Užtat gavosi tokia tikrai kalėdinė lėlė raudoname. 

Pirminis pageidavimas buvo rudi plaukai. Gal dėl to, kad būdama brunete ji niekaip neįgavo žavesio, o gal ir dėl kitų priežasčių, InRed liko mano namuose...

Aš ir pati jutau, kad ruda spalva ne šiai merginai. Ir buvau teisi. Blondinės garbanos kažkaip labiau atitinka šios lėlės charakterį ir ji atsiskleidė visai kitaip.

Kadangi man ne tik sunkiai sekasi fotografuoti savo fotoapartu - muiline (na turbūt būtent prasta "aparatūra" ir yra priežastis kodėl šito etapo lėlininkystės procese nemėgstu), bet tai pat patiriu kančią kai reikia, nors ir laikinai, išmąstyti naujam "vaikui" vardą. Todėl tiesiog ir palikau "InRed". 

Tiesa, neilgai trukus kitos mergaitės mama, kuri panoro šios lėlės savo dukrelei, man parašė - laukiam mūsų Redos. 

Tai  va taip va.

Reda.

 

Geltonkasė

Siuvau šią lėlę mažai geltonplaukei dvimetei mergaitei. Štai tokią ją įamžinau prisiminimui prieš pat išsiskiriant.

Triušeliai

Valdorfo pedagogikos pavyzdžiu numegzti triušiukai. Gavosi tokie pūkiai ir minkštučiai. Ir iš trijų beliko tik vienas.

Motiejus

Mano lėlių lentyną papildė Motiejus. Ilgai užtrunku kol prisiruošiu nufotografuot, o dar ilgiau kol įkeliu. :D Bet va štai naujas vaikinas:

Motiejukas

Per Ilgai...

 Ši lėlė ėmė ir per ilgai užsibuvo mano lentynoje. Štai, žiūri į mane ir atrodo priekaištauja - kiek gi galima sėdėti ir nieko neveikti, juk žaisti norisi. Mažų apkabinančių rankučių šilumos...
 Todėl, kad neprailgtų jai laukimas, nunėriau naują kepurę, rankinę smulkmenoms susidėti, papuošiau gėlytėmis. Pasiuvau dryžuotas tympas, kad nešaltų plikų blauzdų.  :D Tada sulaukiau prašymo pakeisti vardą. Na, tebūnie Barborytė?
Ir paprašiau dar palaukti. Tikiu, kad ras naujus namus, ir turės žaidimų draugę.  :)

Barborytė

Parduotuvės atnaujinimas

Sveiki užsukę,

Buvau apleidus visus lėliškus reikalus. Bet nepamiršus. Tos mintys vis sukosi, rankos niežėjo. :D

O ir Etsy  pažėrė šiokių tokių naujienų. Teko užsukt į savo parduotuvėlę, nupūst dulkes, atnaujint vaizdus.

Startuosiu iš naujo. Tuolab, kad tos kelios lėlės, kurias eksponavau savo parduotuvėje sulaukė nemažai svečių, gavo krūvą širdelių. Malonu.

Tik va ką daryt su savo anglų kalba... Matau, kad ir čia užsuka besidomintys, bet lietuviškai juk ne visi moka...

Bet kokiu atveju - linkėjimai svečiams. Aš dar pasuksiu galvą, kaip čia jiems išversti savo naujienas.

Lėlinčius

Rudeniški orai parginė mane namo. O ir labai pasiilgau savo lėlių.
Tai yra tik mano pomėgis, dalis laisvalaikio. Todėl mano lėlių nedaug, jos visos skirtingos ir "pagamintos" su meile ir geromis mintimis.

Niekada iki galo nežinau, kokia lėlė bus. Yra tik mamų ir vaikų pageidavimai bei mano vizija.
O rezultatas visada toks pats, kaip kad pirmą kartą pažvelgi į naujai gimusį kūdikį. Koks jis bus, galėjai tik įsivaizduot.

 Taigi, ir toliau siuvu lėles. Kai kurios laukia dar neaprengtos. O kai kurios vis dar lėtai siuvamos, nes jų laukiama tik Kalėdoms.
Užtrunka šiek tiek procesas. Kokias dvi tris savaites. Nes visas mano fabrikas - tai mano dvi rankos.



Ačiū visiems, kurie užsuka.

Mėlynakė / Blue eyes...like the bluest sky or forget-me-not!

 Atsitiktinai užsukau į A Polar Bear's Tale

Ir labai nustebau, kad dienoraščio rašytoja tarp puikių dailės kūrinių ir kitokių meniškų dalykėlių įkėlė ir mano lėlės nuotraukas su nuoroda. Jai patiko lėlės akių spalva.  "Mėlynos akys... lyg žydriausias dangus ar neužmirštuolės"...  Ačiū jai. Malonu būti pastebėtai.

Thank you Aputsiaq, that you notice my work.

Balandžio žibutės

Pražydus žibuoklėms niekas nebegali paneigti kad pavasaris tikrai atėjo. Gyvenu tokioj vietoj, kur šios gražuolės žydi tiesiog kieme. 

Todėl jomis grožimės tik išėję į lauką.  Galima ir su puodeliu rytinės arbatos, galima ir su lėle. 

Tik pradėjusi fotografuoti, pamačiau, kad kaip toj dainoj: "Jos akutės kaip miško žibutės..."

Nauja lėlė. Vienintelis vardas tinkantis šiai balandžio lėlei - Žibutė. Kaip ir norėjau, spėjau pasiūti ir nufotografuoti ją žibuoklėms žydint. Jei ankstesnė lėlė turėjo Triušelį, tai šioji - mylimą lėlytę. Kurios rūbeliai taip pat nurengiami. Kad maži piršteliai turėtų darbo. :)

Mergaitė ir Triušis

 Taip pat kaip sausio ir vasario mėnesiais, tarpuose tarp užsakymų, pavyko pasiūti lėlytę tiesiog šiaip. Pačiai sau. :D

 Tai štai – Kovo mergaitė. Kaip ir dera pavasario sulaukus, pasipuošusi žalia suknele o ant galvos užsirišusi juostą su gėlėm. Eidama į lauką apsivelka žalią švarkelį, juk pavasario orai tokie apgaulingi...

 Turi ši mergaitė draugą. Ir ne bet kokį. O Triušį. Baltą, kaip tas jau tirpstantis žiemos sniegas. 

Sušvitus saulei, Triušis įšoka į pintinę ir jie išsiruošia ieškoti aptirpusių žolės plotelių, kupstų ir po lazdynais kyšančių pernykščių zuikio kopūstų.

Kaladėlių bokštai

   Kai už lango dargana, nieko nėra geriau kaip būti jaukiam, šiltam kambary. Kad ir statyti kaladėlių bokštus. Nelengvas tai darbas, nors dideliems atrodo, kad tai žaidimas. Kažkodėl tos kaladėlės ima ir nuvirsta kaip tik tada, kai belieka ant viršaus padėti tą paskutiniają.

   Tada reikia pasikviesti mamą, kad ji atliktų kai kuriuos pagalbinius darbus - pastumtų kokią nusikreivinusią detalę, arba pačiu atsakingiausiu momentu paremtų visą bokštą.

   Argi gali būti geriau? Už lango ūžauja vėjas. Namie šilta ir jauku, šalia mama, o vidury kambario kyla bokštai ir piramidės...

Sausio mergaitė

 Žiema. Tokia tikra ir balta. Su šaltuku ir puriom snaigėm. Kuomet išeini pasivaikščiot ir neatsižavi laukų apgaulinga tyla ir šerkšnotom smilgom. Ir tik kiškio pėdos ir po gudobelėm nubyrėjusios uogos išduoda, kad tau čia nesant ir nematant gyvenimas verda....

 Ne aš viena mėgstu pasivaikščiojimus sniegynais. Svarbu šiltai apsirengti, peržengti namų slenkstį - ir tik spėk dairytis ir grožėtis.

 Ši mano siūta lėlė  - taip pat žiemos mylėtoja. Šiltas megztukėlis, kepuraitė, blauzdinės ir bačiukai. Per petį permesta rankinė galbūt pilna trupinėlių zylutėms.

Žiūriu į ją ir galvoju - kokį vardą jai duos mergytė, kuri glostys jos pilkšvus plaukus, segios segtukus ir eis kartu apsnigtais laukais...

 Kol ji mano namuose - vadinu ją Sausio mergaite... Kantriai, kaip tie žiemos paukšteliai pavasario, laukiame, kada mažos rankutės ją palies, apkabins ir priglaus. Sausio mergaitė...

Pradžia

Užaugę tęsiame kelionę pasakų takais kartu su savo vaikais. Galime vėl ir vėl stebėtis ir džiaugtis stebuklais, istorijomis ir žaislais...

Džiaugiuosi, kad užklydote į mano kuriamą pasaką. Jums ir Jūsų vaikams. Čia gyvena rankomis siūtos lėlės. Minkštos ir jaukios. Kai kurios iš jų laukia naujų namų ir ilgisi rankučių, kurios jas myluos, glostys, priglaus ir rengs.

I'm glad you visited my blog. You and your kids. Here live hand-sewn dolls. Soft and comfortable. Some of them are waiting for a new home and little hands, love and care.

We can again and again to enjoy the wonder and miracles, stories and toys with our children...

“Pasakutė” means “little/short fairy - tale” in lithuanian.