Rytas/Vakaras

Vaikams labai reikalingi pasikartojantys ritualai. Mes, mamos ir tėčiai,  pastebime jų norą žinoti, kada kas vyks. Kai viskas vyksta taip kaip visada, žinant iki menkiausių smulkmenų ir tam tikra seka, vaikai jaučiasi saugūs.  Kai tie patys dalykai vyksta vis tuo pačiu metu – vakarinis pasakos skaitymas, šeštadieninis raguolių kepimas, sekmadienio pietūs senelių namuose, trečiadienio pasivaikščiojimas parke- vaikai nejunta nerimo, arba lengviau įveikia permainas.
Dažnas vaikas turi mėgiamą minkštą žaislą, kurį pasiguldo šalia eidamas miegoti. Tai labai svarbus ritualas. Net jei visą dieną su tuo žaislu nebuvo žaidžiama, tačiau ramiam, saugiam miegui minkštas draugas reikalingas. 

Kaip ir vaikams, mums suaugusiems, ritualai tai pat būtini. Vienam tai laikraščio pavartymas. Kitam rytas prasideda kavos puodeliu žvelgiant pro virtuvės langą. Šitaip mes pasiruošiam naujai dienai, susikaupiam, nusiteikiam darbams.
Kai kurie turi vakarinius arbatos gėrimus, arba vakarienės ruošimą drauge, ar pasivaikščiojimą saulei besileidžiant. Veikdami kažką mėgiamo, pasikartojančio kasdien, ar kas savaitgalį, jaučiam ramybę ir pilnatvę.

Turiu ir aš savus ritualus. Tiesa jie kinta, priklauso nuo sezono, ar nuo darbų gausos. Bet šią vasarą, kiekvieną rytą prieš darbą, aš užsiplikau savo darže surinktų šviežių žolynų ir rožių žiedlapių arbatą, išgeriu ją stebėdama bundančią gamtą. Po darbo, po buities neišvengiamybės , po ramių pašnekesių, pasineriu į lėlių siuvimą. Štai kad ir pastaruosius vakarus palydžiu vilnos kedenimu būsimoms lėlėms. 

Kurkim ritualus sau ir vaikams. ;)

Dorotė ir Totošė

Vaikystė neatsiejama nuo pasakų. Kai kurias knygutes mamoms ir tėčiams tenka skaityti daugybę kartų, net jei vaikai jas jau moka mintinai. Vėliau vaikai, jau patys pramokę skaityt, pamilsta kai kurias knygas taip, kad perskaito jas net kelis kartus. O vaikiškose fantazijose ir žaidimuose žalia pieva tampa giria, o vos įžiūrimas lauko takelis – geltonų plytų keliu...

Vienos iš mano vaikystės mylimiausių knygų buvo A.Volkovo, pagal Frenko Lymano Baumo pasaką „Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“, parašyta knyga „Smaragdo šalies burtininkas“ , ir kiti jos tęsiniai.
Prieš porą metų aptikusi knygyne iš naujo perleistas šias knygas, nupirkau jas savo dukroms... Na ir neištvėriau - perskaičiau pati visas iš naujo:D

Visiškai nesenai man parašė Rasa. Jos mažoji mergaitė labai mėgsta „Keistuolių teatro“ muzikinį spektaklį „Geltonų plytų kelias“ – spektaklis aplankytas kelis kartus, dainos išmoktos mintinai. Taigi, Rasa norėjo savo dukrytei dovanos – lėlės Dorotės su šuneliu Totoše. Puiki mintis. 

Dėkoju Rasai, kad jos dėka dar kartą mintimis nukeliavau šios puikios pasakos keliu.

"Keistuolių"  Už girių už kalnų

Už girių, už kalnų, ant pilko lauko
Manęs seniai jau laukia namai.
Nei paukščių, nei gėlių ant pilko lauko,
Bet man vis tiek brangiausi namai.
Ar dieną, ar nakčia ant pilko lauko,
Manęs seniai jau laukia namai...