Rytas/Vakaras



Vaikams labai reikalingi pasikartojantys ritualai. Mes, mamos ir tėčiai,  pastebime jų norą žinoti, kada kas vyks. Kai viskas vyksta taip kaip visada, žinant iki menkiausių smulkmenų ir tam tikra seka, vaikai jaučiasi saugūs.  Kai tie patys dalykai vyksta vis tuo pačiu metu – vakarinis pasakos skaitymas, šeštadieninis raguolių kepimas, sekmadienio pietūs senelių namuose, trečiadienio pasivaikščiojimas parke- vaikai nejunta nerimo, arba lengviau įveikia permainas.
Dažnas vaikas turi mėgiamą minkštą žaislą, kurį pasiguldo šalia eidamas miegoti. Tai labai svarbus ritualas. Net jei visą dieną su tuo žaislu nebuvo žaidžiama, tačiau ramiam, saugiam miegui minkštas draugas reikalingas. 

Kaip ir vaikams, mums suaugusiems, ritualai tai pat būtini. Vienam tai laikraščio pavartymas. Kitam rytas prasideda kavos puodeliu žvelgiant pro virtuvės langą. Šitaip mes pasiruošiam naujai dienai, susikaupiam, nusiteikiam darbams.
Kai kurie turi vakarinius arbatos gėrimus, arba vakarienės ruošimą drauge, ar pasivaikščiojimą saulei besileidžiant. Veikdami kažką mėgiamo, pasikartojančio kasdien, ar kas savaitgalį, jaučiam ramybę ir pilnatvę.

Turiu ir aš savus ritualus. Tiesa jie kinta, priklauso nuo sezono, ar nuo darbų gausos. Bet šią vasarą, kiekvieną rytą prieš darbą, aš užsiplikau savo darže surinktų šviežių žolynų ir rožių žiedlapių arbatą, išgeriu ją stebėdama bundančią gamtą. Po darbo, po buities neišvengiamybės , po ramių pašnekesių, pasineriu į lėlių siuvimą. Štai kad ir pastaruosius vakarus palydžiu vilnos kedenimu būsimoms lėlėms. 




Kurkim ritualus sau ir vaikams. ;)