Valdorfo lėlė - tai lėlės tipas naudojamas Valdorfo
pedagogikoje. Įprastai, tai rankomis siūtos lėlės, kimštos vilna. Siūnamos iš
medvilnės trikotažo, o drabužėliams pasirenkamos natūralios medžiagos, tokios kaip linas,
šilkas, vilna, medvilnė. Šias lėles vaikams malonu liesti. Vilnos kamšalas sugeria šilumą, veikia raminančiai. Veido bruožai paprasti, be
fiksuotos nuotaikos, todėl vaikams lengviau įsivaizduoti, kad lėlė
miega/verkia/pyksta. Jos panašesnės į
tikrą žmogų ir savo proporcijomis, ir kūnelių pozomis, nei plastikinės jų „giminaitės“.
Teigiama, kad tai ne šiaip žaislas, o ryšys tarp dviejų
pasaulių: vaiko ir suaugusio. Vaikai turi natūralų poreikį mėgdžioti suaugusius. Jie mėgsta „būti“ gydytojais, mokytojais, virėjais, ir lėlė tampa pirmuoju
„rekvizitu“ šiame žaidime. Žaidimas su lėlėmis skatina vaikų kalbėjimo ir
socialinius įgūdžius, kūrybiškumą, mažina agresiją. Rengdamas ir maitindamas
lėles, vaikas vysto motoriką ir koordinaciją. Šitaip vaikai ruošiasi suaugusių
gyvenimui, mokosi mylėti ir rūpintis. Valdorfo lėlė tampa draugu, su kuriuo
vaikas dalinasi savo emocijomis, lūkesčiais, svajonėmis ir nuotykiais.
Jei jums kada teko susidurti su tokia lėle, neabejotinai
atkreipėte dėmesį kokios jos paprastos.
Bet svarbu, kad žaislai būtų ne tik malonūs liesti, bet ir
gražūs pažiūrėti. Linas, vilna, medvilnė, šilkas suteikia žaislams jaukumo,
šilumos. Taip ugdomas estetinis požiūris į daiktus ir į supančią aplinką.
Vaikas žaisdamas su gražiu, mielu žaislu dažniausiai nesąmoningai siekia jį
saugoti, prižiūrėti..
Valdorfo lėlės skirstomos pagal vaiko amžių:
- · Pirmoji lėlė būna tik trikampė skarelė su labai paprastų veido bruožų lėlės galva ir mazgeliais vietoje rankų, kurie asocijuojasi su vaiko kumštukais. Taip pat šie mazgeliai labai smagūs dygstančių dantukų masažui.
- · Kūdikiams ir vaikams iki ketverių metų siūnamos jau didesnės minkštos lėlės. Jos dažniausiai neturi nuvelkamų drabužių, o plaukai išsiuvinėti, arba vietoje jų prisiūnama kepuraitė. Tokias lėles patogu suimti į glėbį ir minkštai apsikabinti.
- · Nuo ketverių metų, kai vaikų motorika jau pažengusi, tinkamos klasikinės, rengiamos lėlės. Šiame amžiuje vaikai jau žaidžia įsivaizduojamus žaidimus, imituodami aplinką.
Žinoma, mamos ir tėčiai lėles dažniausiai perka (ar siūna) mergaitėms.
Tačiau nereiktų baimintis, kad berniukas turėdamas lėlę taps mažiau vyriškas. Anaiptol.
Manoma, kad žaidimas su lėle berniuką kaip tik paruošia būti rūpestingu,
atidžiu būsimu tėčiu ir vyru. Ir berniukui galima pasiūti lėlę – berniuką,
tokį patį kaip ir jis pats, panašių plaukų, panašios aprangos, padykusį...
Priežiūra
Natūralu, kad jei vaikas labai myli žaislą, šis kažkiek pasidėvi. Tačiau meilė mylimai lėlei nemažėja. Greičiau atvirkščiai. Tačiau jei norisi lėlę išplauti - plaukite tik rankomis, švelniai trindami ir nemaigydami. Leiskite išdžiūti šiltai, gulimoj padėdy.
Jokiu būdu neskalbkite skalbyklėje ir nedžiovinkite džiovyklėje.
